-Einam į Kernavę, – sako Tėtis. Gerai, einam. Žiūriu į žemėlapį. Nu va, čia tiesiai per mano numylėtus Griovius, per Neries regioninį ir jau Kernavėj.… Read More »Aš tikrai myliu Lietuvą (bet kai ko joje nekenčiu). Grioviai-Elniakampis-Kernavė-Zūbiškės
Netiesa. Yra pasaulyje daugybė freakų, kuriems patinka tamsios paslaptys, karo istorija, požemiai ir griuvėsiai. Todėl net 40 m po žeme ant sienos radom užrašą: “Nešiukšlink.… Read More »MRU – Regenwurmlager, požeminis Hitlerio geležinkelis
Išlindę iš požeminių Hitlerio geležinkelio tunelių, lietaus nubaidyti nuo uolų, važiuojame link Slovensky Raj nacionalinio parko, įsikūrusio Slovakijos Rūdiniuose kalnuose, į miestelį neištariamu Spišsky Štvrtok… Read More »Slovensky Raj – upės, kriokliai ir “stupačkos”
Štai ir pasiekėme aukščiausią mūsų kelionės tašką – Tatrus. Pradėję 40 m po žeme, Hitlerio požeminiame geležinkelyje Regenwurmlager, pamažu, per uolas, per Rūdinius kalnus, atsibeldėme… Read More »Slovakijos Tatrai – perėja Bystra Lavka
Pirmiausia noriu visiškai atsakingai pareikšti, jog visa, kas čia surašyta, tėra asmeninė patirtis ir į teisingą bei išsamią analizę nepretenduoja. O ištiko mus visus Joninės,… Read More »Išgelbėtas Joninių savaitgalis arba Labanoras vs Gražutės regioninis parkas
Iš tolo žvilga geltonas, pūstašonis ąsotis, tikriausiai pilnas gardaus nektaro. Ir patiklus vabzdys neria ąsotėlio vidun, per vėlai susiprasdamas pakliuvęs į spąstus – nektaro čia… Read More »Gėlė, kuri norėjo būti tiesiog graži
Šilta pavasario popietė prie ežero atviliojo miestiečius, žalčius, rupūžes ir maitvabalius. Žalčiai šildosi pakrantėje ir čeža tarp žolių slėpdamiesi nuo smalsuolių. Rupūžinai patruliuoja vandeny, karts… Read More »Žverna ir Stirna – drąsiųjų keliais Asvejoj 2
Kartais draugai sako: norėčiau išeiti į savarankišką žygį miške, bet aš nepažįstu žemėlapio, nemoku orientuotis. Mes žmonės paprasti ir galvojam, kad lengviausias būdas planuoti maršrutą,… Read More »Žverna ir Stirna – drąsiųjų keliais Asvejoj 1
Mes galim eiti, lipti, peršokti, pratipenti, nušliaužti, palįsti, bet galiausiai ateina vakaras. Paukščiai turi lizdus, lapė – savo olą, o pavargusiam žmogui reikia sausos žemės… Read More »Paukščių pavasaris Žuvinte (o mes ne paukščiai, mums nėra kur nutūpti)
Keleris metus, iki pandemijos, turėjome tokią tradiciją – nuo Naujų Metų pabėgti kur pigios oro linijos skraidina. Buvo palankūs skrydžiai į Izraelį – vienais metais… Read More »Jordan trail – žygis trimis slėniais