Gervių ir elnių naktys

Bet tai ką mes sužinojome! Pasirodo lietuviai ne tik krepšininkai bei grybautojai (tą jau praeitą savaitgalį išsiaiškinome), bet ir ornitologai! 😀

Šeštadienį atvažiavom iki Novaraisčio paukščių stebėjimo bokštelio, palikome mašiną ir išėjome pasivaikščioti iki vakaro, kada jau tos gervės tūps, klyks, o ir elniai būbaus. Pagal mūsų planą 🙂

Brovėmės per brūzgynus, ėjome miško takeliais, aptikome geltonskruostį besišildantį saulutėje.

O ir rimtesnių pėdsakų – briedžio, turbūt.

Išgelbėjom vieną nuo kelio, deja daug jo giminaičių jau buvo galvas po ratais padėję.

Dar bevirdami vakarienę išgirstame elnio baubimą, daug kartų. Viskas, džiaugsmas ir triumfas, dabar dar mėgausimės tūkstančių gervių balsais ir tai bus didinga naktis, tiktai gamta ir mes…

Mašinas pamatome išsirikiavusias palei keliuką nuo pat nuorodos į bokštelį. Jau einame užgniaužę kvapą. Žmonių prie bokštelio – kaip kokiame festivalyje, neįtikėtina! Populiariausias skambantis pokalbis:

-Nu, maaaam. Jau pažiūrėjom tų paukščių, galim važiuoti namooo?

Pirmųjų, negausių gervių būrelių nė negirdėti per visą alasą. Belieka stebėti žmones, jie irgi visai įdomūs, kaip ir gyvūnai. Vienas berniukas ant bokštelio neklauso tėčio ir tas sako, kad viskas, dabar to kažko neleis dvi dienas.

-Na, nieko, – nenusimena berniukas, – aš juk dar galiu atsiprašyti. Aš turiu labai daug laiko atsiprašymui, visą gyvenimą.

Iš automobilio išlekia dvi mergytės, kokių devynerių ir puola kabarotis į bokštą.

-Man baisu, – rėkia viena, – net šikna raukšlėjasi.

Galiausiai gervių daugėja, jos garsėja, mes paeiname kiek į durpyną ir žmonių jau nebegirdime.

Šimtų šimtai gervių renkasi, suka ratu, tupia susiklykaudamos tarpusavyje. Įdomu kodėl sakoma gervių trimitai? Man gervės primena girgždančias, senas, metalines sūpynes. Girkšt girkšt, aukštyn – žemyn. O elnių baubimas panašiausias į Tibeto ragą, kviečiantį budistus į šventyklas. Arba karvės ir vilko iš multikų hibridą 😀

Temsta, šąla ir žmonės skirstosi. Dialogas tarp paskutinės likusios poros. Jis:

-Važiuojam namo. Ji:

-Pabūnam dar, dabar kai jau ramu.

Praeina minutė. Jis:

-Važiuojam namo. Į garažą dar užsuksim…

Pasiūlymas, kuriam neįmanoma atsispirti. Išvažiuoja ir jie. Lieka gervės, elniai, krintančios žvaigždės ir mes. Nusprendžiame miegoti bokštelio viršuje, aikštelėje, aukščiau rūko. Rūkas netrukus pakyla ir miegmaišius nusėda vandens lašelyčiai. Paskui kondensatas nuo stogelio lašais tyška ant turėklų, o purslai kutena mums veidus. Gervės aptyla gal tik porai valandų naktį, ir tai mieguistai, tyliai susigirgždėdamos. O elnias vaitoja nepaliaujamai. Ir tai yra tikrai viena iš nuostabiausių, nepamirštamų naktų.

O tada, vos pradėjus skysti tamsai, mums jaukiai snaudžiant ir klausantis beprabundančių gervių, netikėtai sudunda metalinės bokštelio pakopos. Pasirodo, tyliai atvažiavo dviratininkų kompanija. Akimirka ir mes jau krapštomės akis šešių žmonių kompanijoje. Tuoj suburzgia mašina. Netrukus dar viena.

Prisipažinsiu, tikėjausi, kad ryte taip anksti keltis ir važiuoti žmonės tingės. Kur tau tai! Greit suvokiame, kad tuoj bus tas pats, kas vakare, skubiai kemšame miegmaišius mašinon, užsiplikom arbatos į termosą ir leidžiamės aplink durpyną.

Negaliu negalvoti apie šį turisto fenomeną. Kiekvienas iš mūsų nori pamatyti, aplankyti nuostabiausias vietas, ir nori tą patirtį turėti tik sau vienam. Tada belieka pasirinkti sunkesnį takelį 🙂 nes ten kur galima privažiuoti mašina, ten ir privažiuos. O išmaklinėję pelkyną susiradom kitą vietelę, tiesa apžvalga ten kiek apribota, bet kylančias ir tupiančias gerves matai kuo puikiausiai, o balsai, regis, visai po ausimis. O kai išmoksime būti tikrai atsargūs bei išmintingi, tai, galbūt sugebėsim prisėlinti prie gervių nakvynės vietų pačių paukščių nepastebėti, negąsdindami jų, tik nematomi įspūdingo koncerto klausytojai.

Mes, dar pabraidžioję dumblinais žvėrių takeliais, grįžom namo. O į Novaraistį nuvažiuoti verta. Tai toks rugsėjo reginys, dėl kurio nepasigailėsit. Net jei teks jame dalyvauti su dar penkiasdešimčia likimo draugų. Galų gale, juk iš tikrųjų nuostabu, kad žmonės atvažiuoja vakare (ar tuo labiau – iš ankstyvo ryto) tam, kad pasiklausytų gervių. Tiesiog.

Tik primenu – renginys prasideda 19 val ir tęsiasi iki sutemsta. Ryte – 6.00-9.30. Durys visąlaik atviros. Sako, iki spalio pradžios kvietimas galioja. O jei ne šiemet – kitais metais vėl bus rugsėjis.