Himalajai: Trys perėjos ir 99 problemos

Pirma dalis. Pakilo į dangų margi sakalai

Himalajai. Ama Dablam neįprastu rakursu

Kai susiruoši į HIMALAJUS pirmą ir, galbūt, vienintelį kartą, tai visko reikia daug. DAUG. Ilgiausio žygio! Ilgiausio ir sudėtingiausio. O gal lipti į kažkurią iš viršūnių? Bet kurią? O gal eiti ilgiausią, sudėtingiausią žygį IR pakeliui sulipti VISAS viršūnes? Galiausiai supranti, kad HIMALAJAI yra tokia didelė žaidimų aikštelė, jog net pati godžiausia burnytė visko neapžios. Teks eiti į kompromisus.

Kompromisai

Kompromisų idėją palaiko tai, jog į kelionę ruošiasi keturi realūs, dirbantys žmonės, turintys įsipareigojimų ir baigtinį kiekį finansų. Pirmoji riba yra laikas. Neišeinant iš darbo ir neužsitraukiant artimos aplinkos neapykantos pavyksta susidėlioti po tris savaites atostogų. Puiku, pusė maršrutų į atkampesnes Himalajų vietas atkrito. Į Everestą nekopsim, nes paprasčiausiai neturime 45000 ar kiek ten pinigų. Ir į Manaslu dėl tos pat priežasties nekopsim. O mintis apie didelę ekspediciją su nešikais ir gidais niekam nepatinka. Tad lieka populiarūs, bet savarankiškai įveikiami trekai. Iš jų ilgiausias, o berods ir sudėtingiausias yra Trijų Perėjų trekas, o prie jo dar pridedame kelias įdomias, nes niekam nežinomas viršūnes. Jas radau Summitpost aprašytus vieno žmogaus ir niekur daugiau nesugebėjau rasti papildomos informacijos.

Maršrutas paruoštas, atostogos darbe suderintos, kompanija nedidelė, bet labai maloni (su klaipėdiečiais Daiva ir Dariumi jau esame keliavę kalnuose ir požemiuose), bilietai nupirkti. Gyvename ir laikas pats sau eina.

Išbandymai prasideda

Sunkiausia yra įsigyti bilietus vietiniam skrydžiui iš Katmandu į Luklą. Darius užsako kažkokioje kompanijoje. Po užsakymo jie į laiškus nebeatsakinėja, bilietų neatsiunčia. Gerai, kad mokėta per Paypall’ą, tai pinigai grįš. Savarankiškai nusipirkti mums neina, nes neatrodo, kad oro linijų svetainės funkcionuotų. Galiausiai Andrius suranda patikimiau atrodančią kompaniją ir per ją nusiperkame bilietus. Kitą dieną ateina laiškas, kad atšaukiamas mūsų skrydis į patį Nepalą. Siūlo kitą išskridimo datą, bet kelionei sutrumpėjus keliomis dienomis mes nebespėtume praeiti savo treko. Vėlinti grįžimo datos negalime, nes yra kitų reikalų. Kelias dienas viskas kabo ore, mes intensyviai susirašinėjame su oro linijomis, stumdom datas kaip šachmatus pirmyn-atgal. Galiausiai kelionę savaite paankstinam, kuo visi daugmaž lieka patenkinti.

Mūsų karma tokia pat paini, kaip ir elektros instaliacija Katmandu

Futbolas

Liko savaitė iki skrydžio. Man skambina Daiva – savaitgalį su draugais pažaidė futbolą. Dabar Daivos koja mėlyna nuo kelio iki pat pėdos, o snaiperis draugas susilaužė kojos pirštą. Koja…ne ne, beveik neskauda. Atsistoti galima. Po poros dienų išryškėja milžiniška hematoma. Daiva siunčia video apie kažkokį rusų alpinistą, kuris lauko sąlygomis kalnuose išsioperuoja hematomą. Liepia mokytis. Norom nenorom ima pieštis atsarginiai scenarijai ir jų pasirinkimas ribotas. Daiva eina pas gydytoją. Gydytojas sako – nevažiuok. Daiva eina pas antrą gydytoją, tas irgi blogai sako. Galiausiai eina pas trečią gydytoją, o šis, pasimuistęs, neaiškiai sumurma, kad “jeigu aš būčiau tavo vietoje – važiuočiau”. Tokio palaiminimo užtenka, kad likus dviems dienoms iki skrydžio Daiva su Dariumi apsispręstų rizikuoti ir keliauti.

Himalajai. Apleista pakilimo aikštelė prie Nache Bazaar

Kylam?

Iš ryto prie mūsų namų privažiuoja ekipažas iš Klaipėdos, susimetame daiktus į CityBee ir leidžiamės į oro uostą. Pirmasis, trumpas, skrydis į Rygą, po to – Amsterdamas. 12 valandų Amsterdame, o vaikeli, mes tikrai žinome ką veiksime per 12 valandų Amsterdame. Na, o paskui Abu Dabis ir Katmandu. Priduodame bagažą, erziname Daivą dėl jos kojos, visos įprastinės patikros ir jau sėdime lėktuve. Kylant laiptais į lėktuvą inžinierius Darius krypteli galvą ir sako: “Keistas kažkoks variklio garsas”. Juokiamės, iš lėktuvo variklio garso, iš Daivos mėlynės…Juokiamės. Sėdim, laukiam. Ilgokai taip sėdim. “Čia kalba jūsų pilotas (ar kapitonas, kaip ten jie sako?). Lėktuvas sugedo. Prašome išlipti, lauksime kito lėktuvo iš Rygos”. Dar labiau juokiamės, atsiimame daiktus atgal ir laukiam lėktuvo iš Rygos. Po gero pusvalandžio paaiškėja, kad jokio lėktuvo nebus, o mums reikia eiti į biurą, kur mus nukreips į kokį nors kitą skrydį. Biure nemaža eilė ir labai daug aistrų:kadangi visi čia su jungiamaisiais skrydžiais, tai kažkas jau vėluoja į kitą savo skrydį. Grupė, skrendanti į Pietų Ameriką išskiriama, tarp jų skrydžių atsiranda paros skirtumas.

Blyneliai

Mums sekasi visai neblogai, gauname pavakare skrydį į Varšuvą, kur negaišdami persėsim į Amsterdamo lėktuvą, o kiti skrydžiai lieka nepakitę. Viskas, ką prarandam – tai 12 valandų Amsterdame. Užtat gauname kuponų pavalgyti. Kavinėje už kuponus mums išeina po porciją blynelių. Padavėjas kalbina:

-Tai atidėjo skrydį?

-Taaaip, atidėjo…

-Na, bet nors blynukų kompensacijai gausit.

-Mes šiuo metu Amsterdame turėjome valgyti grybukus, pats suprantat, tie blynukai….

Padavėjas kvatoja. Atnešęs maistą, garsiai pristato:

-Blyneliai su grybukais!

Suvalgę savo blynelius dar vis tiek turim kelias valandas. Pasirenkam “Ikea” ir pirmieji alaus bokalai pakeliami ten.

Kai pakyla lėktuvas, mes jau patikime savo sėkme. Nors prie Amsterdamo oro uosto laukia draugai su suktinuke, mes jau netampom likimo už ūsų, tik iš vieno lėktuvo į kitą, skrydžiai ilgi, miegas, maistas, pokalbiai, filmai ir po paros leidžiamės Katmandu.

Katmandu grimasos

Dingę be žinios

Katmandu – žodis kaip saldainis, tirpsta burnoje. Kažkoks legendinis miestas pasaulio pakraštyje. Oro uostas tai labai paprastas. Einam nuo langelio prie langelio, pildom dokumentus vizai ir praėjus patikrą belieka atsiimti bagažą.

Kur tau tai! Jo nėra. Transportinė juosta suka ir suka tuos pačius kelis likusius lagaminus. Apžiūrime krūvą šalia sukrautų nešulių. Apžiūrime kitas juostas. Tikrai nėra, visų keturių kuprinių. Dar truputį juokiamės, bet taip nenuoširdžiai. Einame pagalbos, kur prasideda labai painus procesas. Oro uosto darbuotojai puikiai kalba angliškai, bet jų tarimas toks specifinis, kad tenka perklausti po tris kartus, kol galiausiai išmuša prakaitas ir apsimeti, kad supratai. Pildome krūvas dokumentų, kur reikia tiksliai įvardinti kiek, kokių ir kokių firmų daiktų turėjome. Susiginčijame dėl kuprinės spalvos. Dingsta elektra oro uoste. Viskas tvarkoj, sako darbuotojai, netrukus elektra atsiranda. Aš netikiu, kad jie mums suras bagažą. Kokiu adresu jums pristatyti? Tuoj, ieškom viešbučio užsakymo, va, Merry hotel. Ne, tokio jie nežino. Kažką užsirašo. Skambinkit rytoj po pietų.

Mes pasiimam taksi ir išvažiuojam į savo Merry hotel. Atveža į Marriott.