Išlaipioti Maltą

Į Maltą skristi laipioti yra gerai. Vidutinė temperatūra žiemą apie 15 laipsnių ir jeigu nelyja (o lyja ne taip dažnai), tai yra tobulos oro sąlygos. Trasų daug, laipiojimo klubas Malta climbing club aktyvus, prakalinėja naujas trasas ir savo puslapyje skelbia pdf’us tų trasų, kurios nespėjo pakliūti į guidbook’ą. Trasos kokio tik nori sudėtingumo – gali išsilaužyt pirštus ant 8a, gali medituoti ant penkiukių. Tiesioginis skrydis reiškia, kad jūsų virvė pirks tik vieną bagažo bilietą ir, tikriausiai, nepaklys pakeliui. Ir dar. Malta yra labai maža. Kad ir kur apsistosit, iki įvairių laipiojimo vietų bus maždaug 15 min važiavimo:)

Mosta valley-Wied il-Ghasel

Mosta slėnyje dauguma trasų yra gana naujos, jų nėra guidbooke, bet galima parsisiųsti pdf’us iš Malta Climbing Club grupės. Nors jau ir čia White Walls trečiajame sektoriuje Flake Wall pdf’as rodo tris trasas, o realybėje yra bent 10! Visos lengvos, gana trumpos, patogus saugojimas, ideali vieta pradedančiųjų grupei.

Dar šiame slėnyje buvome Chapel Buttress sektoriuje prie koplytėlės. Graži uola, lengvos ir vidutinės trasos. Visas įdomumas, kad viršutinėje dalyje yra tokia truputį neigiama atkarpa su puikiais kybiais ir neįprastu trasos skaitymu – manau, kad labai gera proga realybėje pačiupinėti ką nors neigiamo, jeigu niekad dar to nedarei. Saugojimas taipogi labai patogus, yra kur pasidėti daiktus. Tačiau saulė šildo nuo pat ryto ir po kiek laiko, net žiemą, jau norėjosi kur nors pasislėpti:)

Tada pasirinkome kitoje slėnio pusėje, šešėlyje esantį sektorių Eye in the Skye. Labai puiki Stairway to Heaven (5c) slabinė trasa! Šitame sektoriuje galima taškytis ant septynkių, su neigiamom, boulderinginėmis pradžiomis.

Wied Babu

Šis slėnis vienas populiariausių, daug sektorių ir jis pakankamai išsamiai aprašytas guidbook’e. Pirmąją dieną praleidome Flying Arete ir Central Chimneys sektoriuose.

Trasos ilgesnės, virš 20 metrų, o kadangi čia daug kur mėgsta taškus kalti tankiai, beveik kaip salėje, tai ir atotampų prireikia daugiau, 12-13 kokių (daugiau ir neturime jei atvirai, tai kartais ir kelis karabinus pasiimam, dėl viso pikto). Siena vertikali, ir nors slėnis vienas iš populiariausių tarp laipiotojų – uola vis tiek puiki, nenutrinta.

Čia susipažįstame su energingu maltiečiu, atsivedusiu kelis savo naujokus draugus laipioti. Jis visas trykšta gyvenimo džiaugsmu, trasas vertina tik ar fun to climb ar ne fun ir staiga, sužibusiomis akimis, mums praneša: yra toks fun multipičas Maltoje. Lengvas, fantastinis, jeigu mes jį pralipsim, tai amžinai jam dėkosim ir mūsų laipiojimas Maltoje bus įprasmintas! Tas multipičas mums užtruko dvi dienas, bet taip, mes tikrai dėkojam bičui iš Maltos, kad jį mums užrodė:)

O į Wied Babu grįžom po kelių dienų, kur pro brūzgynus slėnio apačioje takelis nuveda į Babu Seaside sektorių. Čia guidbook’ as rodo tris nesudėtingus multipičus, bet du iš jų reikalauja trado įrangos vienai virvei. Tos įrangos neturime, tai pasirinkom trasą, jos nereikalaujančią (nors, kad prie antros virvės parašyta scramble – kėlė įtarimų)

Atėjus prie maršrutų pagal paliktus daiktus pamatėme jog kairiausią trasą jau kažkas lipa, tai mums kaip tik lieka vidurinė, Rosa di Malta, kurios ir norėjom. Daiktų nepaliekam, susimetam į kuprinę, nes tikimės nuo viršaus pareiti. Guidbook’e nėra paaiškinta ar nuo trasos reikia leistis žemyn virvėmis ar galima nueiti. Uola aštri iki negalėjimo, pirma virvė nesudėtinga, tik taškų reikia pasidairyti. Mmmm, o antra virvė visgi be taškų buvo:) kaip ir nesudėtinga 17 metrų atkarpa…na ir vis tiek, neturėjom trado įrangos. Antroje stotyje ant lentynos susitinkame besileidžiančius čekus. Tiksliau ukrainiečius, gyvenančius Čekijoje. Ne, jie negalvoja, kad nuo maršruto galima nueiti. Gerai, pamatysime. Trečioji virvė pati smagiausia, ir štai jau mes stotyje, nuo kurios galima pažvelgti į Žydrąją Grotą kitu rakursu (negaliu sakyti, kad šis rakursas geresnis, bet jis sunkiau uždirbtas)

Viršuje viskas atrodo labai nueinama, todėl persiaunam batus ir palei slėnį, palei dirbamos žemės sklypų tvoras einame pamažu leisdamiesi žemyn. Nusileisti iki slėnio dugne esančio takelio teko truputį ropščiantis per šlapius akmenis, tačiau mašiną mes pasiekėme gerokai anksčiau nei ukrainiečiai leidęsi žemyn virvėmis.

Ix-Xaqqa, 5 Klin Selvaģģ multipičas

Išaušo truputį vėjuotas ir saulėtas ketvirtadienio rytas ir mes, pilni lūkesčių geriausiai mūsų laipiojimo dienai važiuojame į Ix-Xaqqa. Prie nebaigtų statybų sklypo paliekame mašiną, per užtvanką lipame žemyn, takeliu ir kopetėlėmis leidžiamės link jūros.

Čia yra linksmieji Motorcycle Slabs. Linksmieji, nes karališkieji jūrų pėstininkai XX a viduryje į šias uolas įvažiavo motociklais, saugomais virvių:) Princo Philipo, Edinburgo kunigaikščio vizito garbei.

Na, leidžiantis žemyn, man nepatinka, kad visi tie slabai yra šlapi ir varvantys vandeniu. Ir tas garsas….kaip ten sako, girdėjosi kurtinantis jūros riaumojimas? Tai jis girdėjosi. Kad kurtinantis, tai dėl to, jog siaurame tarpeklyje įkalintas garsas skambiai aidėjo, atsimušdamas į uolų sienas. Bet, šita, mes jau nusileidom o kur maršruto pradžia?

Čia turi būti lengvas multipičas….Kol stengiamės įžiūrėti pirmuosius taškus, nuo galvos iki kojų aptaško į akmenį atsimušus banga. Pirmieji taškai matosi nepatraukliame aukštyje. Guidbook’as tvirtina, kad čia neapsaugotas 7 m traversas. Lengvas, ketveriukė. Ant visiškai šlapios, taškomos uolos. Slabas. Ko mes čia nesuprantam? Ir taip, ir taip žiūrim – šiandien nelipsim. Gal čia būna potvyniai? Gal ne visais metų laikais tas multipičas lipamas? Betgi mūsų draugas maltietis sakė, jog pats lips čia penktadienį, kai vėjas nurims. Gal vėjas? Išlipam, apsižiūrim iš viršaus ir nusivylę nusprendžiam užsukti vakare bei patikrinti ar jūra nurimo. O tuo tarpu eisime į žygį prie Dingli skardžių. Na, žygiai Maltoje – atskira istorija:)

Užklausiu žinute Malta Climbing Club – patvirtina, kad esant neramiai jūrai multipičas nelipamas. Arba galima diulferiuoti iki pirmos virvės stoties ir tada lipti aukštyn. Norim lipti nuo pradžių, tad grįžę vakare, einame į jūrą pažiūrėti iš viršaus. Kaip tik matome išlipančius pažįstamus lietuvius. Ramu, tylu. Ne, jokių bangų jau nebebuvo.

Taigi, kitą rytą leidžiamės vėl. Leidžiamės, o mus pasitinka daug žadanti tyla. Tikrai, jūra nurimus, uola pradžiūvus ir nors maršruto pradžia be saugos vis tiek atrodo keistai, bet šiandien jau nebekelia abejonių. O nuo tos akimirkos, kai Andrius įsegė pirmąjį tašką – viskas buvo kaip ir žadėta: saulė, jūra, fantastiškas lipimas ir grynas džiaugsmas.

Ir kadangi tai yra Naujųjų metų išvakarės, tai nusprendžiam jog jei švęsti, tai švęsti ir dar nuvažiuojam į nedidelį sektorių Blind Cave (Garbage Wall) iki sutemų. Vėlgi – patogus saugojimas, nesudėtingos trasos iki 6a.

Reziumė

Neišlaipiojom nė pusės to ką turėjome savo guidbook’e bei PDF’uose. Nepatikrinom nė pusės sektorių. Neišbandėm deep water solo. Tai, tipo, yra ko grįžti?:)

Dėl laipiojimo Malta tikrai buvo to verta. Kadangi kelionė buvo spontaniška – didelių tikslų laipiojimui nekėlėme, visiškai tiko Babu sutikto maltiečio filosofija: svarbiausia, kad būtų fun. Lūkesčiai, kuriuos turėjome dėl oro, uolos kokybės, trasų įvairovės ir greito patekimo kur reikia – visi pasiteisino. Tiesa, dėl uolos kokybės: kadangi daug trasų ir sektorių yra gana nauji, visur primygtinai patariama dėvėti šalmą. Kaip tik grįžus, išgirdome apie tautietę, kuriai nukritęs akmuo sulaužė koją. Taip, techniškai, šalmas nepadeda nuo kojos lūžio. Bet galvą apsaugo! Taip kad saugokim savo galvas;)